Linas Adomaitis po vestuvių priartėjo prie Dievo

Ketvirtadienis, 01 Liepa 2010 09:39

Muzikos naujienos - Naujienos iš Lietuvos

Dainininko, smuikininko ir kompozitoriaus Lino Adomaičio mobilusis telefonas  vėl įjungtas. O visai neseniai, vos prieš kelias dienas, surinkus jo numerį, pasigirsdavo šimtus kartų girdėta frazė: „Sujungimas negalimas, prašome pabandyti vėliau.“ Ir nenuostabu! Dvi savaites Linas su savo jaunąją žmona Irma buvo atitrūkę nuo pasaulio ir žmonių ir įsikūrę, galima sakyti, pačiame Lietuvos krašte – Nidoje. „Žinoma, tai buvo neaktyvus, tingus poilsis: mėgavomės ramybe po vestuvinio šurmulio, žiūrėjome vestuvių nuotraukas, džiaugėmės vienas kitu ir gyvenimu“, – jį aplankiusios laimės neslepia po dvejų metų draugystės savo mylimąją vedęs dainininkas.

Kodėl Nidoje, o ne kurioje nors judviejų su Irma jau aplankytoje šalyje, pvz. Panamoje, Kosta Rikoje ar Tailande? „Mes labai mylime Nidą, iškart nusprendėme, kad tai geriausia vieta pasaulyje povestuvinei kelionei“, – neleidžia suabejoti Linas. Į Nidą su Irma juodu patraukė spontaniškai ir neapsiriko. Apskritai judviejų nuomonės „kelionių klausimu“ visada sutampa. „Iš Lietuvos lėkti vasarą nevalia, kai čia taip gražu, kai jūra, ežerai ir miškai lepina savo paprastumu ir tuo nenuperkamu tikrumu. Be to čia puikus klimatas – ne per karšta, truputį palyja, tačiau pakanka ir saulės“, – įsitikinę egzotikos svečiose šalyse prisiragavęs dainininkas. Oras Nidoje, jaunųjų džiaugsmui, pasitaikė nuostabus: saulėtas ir giedras. Tik jūra buvo vėsoka. Bet nuo jausmų ir saulės įkaitusiems sutuoktiniams buvo tik dar smagiau įšokti į bangas.

Nidoje apartamentų nesinuomojo. Apsistojo senų Lino bičiulių namuose ir mėgavosi pajūrio malonumais: Nidos žvejų ką tik sužvejota šviežia bei gardžiai parūkyta žuvimi. Dienas jaunavedžiai leido jaukiose kopų užuovėjose, o vakarais eidavo pasivaikščioti Kuršių marių pakrante, sėdinėjo Vytauto Kernagio skverelyje, traukdavo prie jūros arba nuo Kuverto kopos žvelgė į užpustytus kuršių kaimus... Paklaustas, ar pažeisdami gamtosauginininkų reikalavimus lipo ir ant irstančios Didžiosios kopos, Linas juokėsi: „Medaus savaitė buvo pagardinta pozityvaus tingulio doze, tad ant draudžiamos kopos nėjome“.
Nenuostabu, kad Nidos ir vienas kito pažinimo svaigulio apimti nė sykio nesusipyko: „Jei jau nusprendėme eiti kartu, kokie gali būti pykčiai? Atvirkščiai. Dar labiau priartėjome vienas prie kito, prie Dievo ir, kaip linkėjo mus tuokdamas kunigas, pasijutome kūrėjais.“ Iki šiol Irma ir Linas gyvena savo „storų lietuviškų vestuvių“ nuotaika ir jaučia, kad jų metu pasakyti žmonių palinkėjimai pamažu pildosi.

Plačiau skaitikyte: ALFA straipsnyje